Priešpaskutinę rugpjūčio savaitę Vištytyje (Stovyklavietėje „Poilsis Vištytyje“) vyko Vilkaviškio dekanato šeimos centro bei Gloriosa Trinita judėjimo Lietuvoje organizuota stovykla vaikams ir paaugliams „Mylėk artimą kaip save patį“. Susirinko 30 vaikų iš Vilkaviškio rajono ir 13 svečių iš Prienų rajono bei Marijampolės. Šioje stovykloje vaikai ir jaunimas ne tik įdomiai bei turiningai praleido laiką, bet taip pat ugdė socialinius įgūdžius, stiprino atjautos, empatijos, tolerancijos ir kitas kompetencijas, tobulino darbo komandoje, bendradarbiavimo įgūdžius, ugdėsi aplinkosaugines nuostatas, stiprino pilietiškumą. Kiekviena stovyklos diena buvo skirta skirtingiems meilės aspektams pažinti/patirti. Pirmoji diena kvietė geriau pažinti ir priimti save, vėlesnės – mylėti artimą, kūriniją, Kūrėją ir patį gyvenimą. Po kasdienės ryto mankštos ir maldos, stovyklautojai buvo kviečiami į susitikimus su lektoriais (o jų turėjom ne tik vietinių, Vilkaviškio rajono šviesulių, bet taip pat ir atvykusių iš Marijampolės, Liudvinavo ar net Vilniaus). Juose per meno terapijos užsiėmimus (lektorė Leokadija Balsienė) mokėmės geriau pažinti bei priimti save, įsitraukdami į žaismingas „Šmikių“ rungtis stiprinome darbo komandoje ir bendradarbiavimo įgūdžius (lektoriai Sigita ir Žilvinas Dževečkai), padedami Rūtos Kupčinskaitės ir Tado Bartoševičiaus mokėmės pažinti/patirti, kokių galių turi tie, kurie turi negalių, pasiklausę įkvepiančių biologo ir veterinaro Daliaus Tumyno bei ekologo Mindaugo Kriščiūno pasidalinimų apie kūriniją, turėjom galimybę grožėtis nuostabiomis Vištyčio regioninio parko apylinkėmis keliaudami į žygį bei praktiškai realizuoti savo meilę kūrinijai rinkdami poilsiautojų paliktas šiukšles… Popietiniu laiku stovyklos dalyviams buvo siūlomos įvairios kūrybinės dirbtuvėlės (dekupažas, įvairūs „grožiai iš gamtos“, akmenukų marginimas, koliažų kūrimas, medžio drožybos pradžiamokslis, papuošalų bei rožinių gamyba veriant karoliukus, ypatingojo stovyklos kryžiaus gamyba ir kt.), judrūs, sportiniai žaidimai (tinklinis, tenisas, bilijardas ir kt.), maudynės ežere… Na o peržvelgus dienos įspūdžius bei jais pasidalinus mažose grupelėse (pagal vaikų amžių), stovyklautojų dar laukdavo kultūrinė vakaro programa. Taigi čia turėjome ir karaoke dainų vakarą, ir mokėmės liaudiškų šokių, po kurių dar šėlome diskotekoje, pavargę po žygio ilsėjomės žiūrėdami filmus, džiaugėmės vieni kitais per talentų vakarą.
Ši stovykla nebūtų buvusi tokia ypatinga be nuostabių seselių vienuolių (Šv.Šeimos kongregacijos seserų Daivutės ir Gertrūdos) bei kunigų tarnysčių. Tai jie padėjo mūsų vaikams ne tik paviršutiniškai prisiliesti prie siūlomų dienos temų, bet vedė į gelmę, padėjo išgyventi Dievo meilę per nuoširdžią bendrystę, susitaikinimo sakramentą ir Eucharistijos šventimą. O stovyklą vainikavo penktadienio ryto procesija bei Šv. Mišios Vištyčio Švč. Trejybės bažnyčioje.
Apibendrindami stovyklos patyrimą per baigiamąjį pikniką vaikai su dėkingumu dalijosi įspūdžiais: „Geriausia stovykla iš visų, kur dalyvavau“, „Jaučiuosi lyg būčiau didelės nuostabios šeimos dalis“, „Buvo labai smagu ir gera“, „Jei organizuosite stovyklą kitais metais, mane jau galite registruoti iš anksto“… Na o mes organizatoriai džiaugiamės matydami laimingus vaikų veidus ir dėkojame visiems, kurie padėjo šiai stovyklai įvykti. Tariam nuoširdų AČIŪ Vilkaviškio rajono savivaldybei, bendruomenei „Gloriosa Trinita judėjimas Lietuvoje“, tėveliams, patikėjusiems mums savo vaikus, fantastiškiems, nuostabiems stovyklautojams ir pačiai nuostabiausiai savanorių komandai 😊! Būkite palaiminti ir tegu Viešpats atlygina Jums šimteriopai 😊!